aptūloti reikšmė
Kas yra aptūloti? aptūlóti tr. DŽ, KŽ, Pc, Pbs, Svn, Vb, Upt, Ant, Ds, Šmn, Sv, Všn, Sdk, Ut, Ssk, Ktk, Rmš, Lkš šnek. storai apmuturiuoti, apvilkti, aprengti: Aptūlotas didžiausia skara ragė̃s (rogėse) kiurksojo vaikas Skp. Kam teip aptūlojai vaiką, sukais Kair. Tą vaiką apvilko, aptūlójo, ale vis tiek iš jo nieko nėr – serga ir serga be tvarkos Km. ║ Aš aptūlóju, o tu nuspardai Skdt. | refl. tr., intr. Š, KŽ: Apsitū́loti yra apsirėdyti storai J. Marytė atvažiavo apsivilkusi žiemiškai: apsitūlojusi vilnone skara, vatiniu žiponu, batuota A.Vien. Anie žiemą tūlote apsitū́lojo galvą, kojas, t. y. apsigaubė, kad nesušaltų J. Dviem vilnonėm skarom galvą apsitūlójau, į tėvo skrandą įlindau – galiu gult po žiemos vartais Vl. Apsitūlójęs skara Ds. Apsivilkus, apsitūlójus, ir vis tiek šalta Krs. Nors ir į Sibiriją gali važiuoti teip apsitūlójęs Srv. Apsitūlójus lig tai pačiai dienai (ligi pat gimdymo) ėjo darban, niekam nesisakė, kad laukia Mžš. Su ryzais apsitūlojęs negulėk – utėlės užpuls (juok.) Mžš. ^ Vasarą visas apsitūlojęs, kad net saulės nemato, o žiemą visai nuogas (žirnis) LTR(Kp). \ tūloti; aptūloti; įtūloti; nutūloti; prisitūloti