atžioti reikšmė

Kas yra atžioti? atžióti 1. tr. išžioti (burną, nasrus, snapą): Arklys prusnas turia atžióti Plšk. Vienas judviejų burną atžiojęs tarė rš. Ugnį bekūrenant ir beatslenka smakas šnypšdamas, nasrus atžiójęs jį praryt Jrk9. | prk.: Kursai savo dūšią atžioja kaip peklą BBHb2,5. ║ refl. N, Rtr, KŽ išžioti burną (nasrus, snapą): Kad sučiaupęs burną turi, tada sako: „Atsižiók“ J. Atsižióję vaikai (gandriukai) plėš iš snapo [maistą] Rsn. Atsižiók, parodyk dantes Plšk. Vilkas kaip sukabina [grobį], nebegali greit atsižiót Mžš. ║ refl. prasiverti (apie burną): Skarytė geriausia pamirusiam: susriša kampeliai, ir burna neatsižiója Mrk. 2. refl. N prk. prasiverti, prasiskirti; atsiknoti: Būk tu prakeiktas ant žemės, kuri atsižiojusi tavo brolio kraujį nug tavo rankų ėmė BB1Moz4,11. Duona atsižiójusi Užv. Tavo batas atsižiójęs Vlkj. | Tur žemė atsižióti, priimt Kūną mirusio PG. ║ prasiskirti audžiant: Atsižióję žiotai, ir šaudyklę paleidi Dv. ◊ bùrną atsižióti barti, peikti: Visi mūsų neprieteliai atsižioję burną priš mus BBRd3,46. \ žioti; apžioti; atžioti; įžioti; išžioti; pažioti; peržioti; pražioti; razžioti; užžioti