biržyti reikšmė
Kas yra biržyti? bir̃žyti, -ija (-yja), -ijo 1. tr., intr. Jž, Vžns, Ssk, Rs sėjant koja, šiaudais ar šakelėmis žymėti, iki kur krinta grūdai; ariamo ploto vidurį pažymėti, kad abu šonai kartu susiartų, biržioti: Ans biržyja dirvą, kad pažinčiau sėbiržę J Viens sėja, kits bir̃žija, kad tuščio lauko nebeliktų Rd. Jie šiaudais dobilus bir̃žija Žg. Bir̃žyk gerai, kad paskui nebūtų probiržų Pš. Bir̃žyk toj vietoj, kur, man sėjant, paskutinis grūdas krinta Ktk. Pelenų gal nereikės biržyt, matysis, kur sėta Srv. Pasiimk daugiau bir̃žijamų šiaudų, kad užtektų Grž. 2. intr. Dl šnek. smagiai eiti, drožti, mauti: Pavalgėm, vaikeli, bir̃žysim toliau Srv. Jis bir̃žija tiesiai į mišką Šmn. Ar bir̃žysi namo? Sv. 3. intr. šnek. pliekti, kirsti, šerti, mušti: Kai ėmė bir̃žyti man rykšte per kojas, net saldu pasidarė Kkl. | refl.: Du vyrai barėsi barėsi, ir kad pradės biržytis Bd. \ biržyti; apsibiržyti; atbiržyti; įbiržyti; išbiržyti; nubiržyti; pabiržyti; parbiržyti; prabiržyti; subiržyti; užbiržyti