brinkis reikšmė

Kas yra brinkis? 1 brìnkis sm. (1) pabrinkimas: Čia toj vietoj vis tiek žymu kažkoks brìnkis Grž.
2 briñkis sm. (2) 1. Kos152, Erž didelis, neapsukrus, apsileidęs bernas, vyras: Išstypęs brinkis tavo sūnus J. Toks briñkis, ir dar noria galuoties Grg. Gėdos turėtum toks brinkis motynai ant kelių sėstis! Krš. Brinkis kaip ąžuolas, o su vaikais apsileida Plng. Ar padoru tokiam brinkiuo valkiotis be darbo? Kl. 2. Kurs guli susirietęs ant plikos žemės, ant suolo, tas brinkis J.

Ką reiškia žodis brinks? Visi terminai iš raidės B.