brinkis reikšmė
Kas yra brinkis? 1 brìnkis sm. (1) pabrinkimas: Čia toj vietoj vis tiek žymu kažkoks brìnkis Grž.
2 briñkis sm. (2) 1. Kos152, Erž didelis, neapsukrus, apsileidęs bernas, vyras: Išstypęs brinkis tavo sūnus J. Toks briñkis, ir dar noria galuoties Grg. Gėdos turėtum toks brinkis motynai ant kelių sėstis! Krš. Brinkis kaip ąžuolas, o su vaikais apsileida Plng. Ar padoru tokiam brinkiuo valkiotis be darbo? Kl. 2. Kurs guli susirietęs ant plikos žemės, ant suolo, tas brinkis J.