bukinti reikšmė
Kas yra bukinti? 1 bùkinti (-yti Skr), -ina, -ino tr. 1. daryti buką, nesmailų: Akmenukai greit noragą bùkina Dkš. ║ daryti neaštrų, atšipusį: Nebùkink peilį, tai neatbuks J. 2. prk. daryti nejautrų: Vienodas būgno dunksėjimas bukino protą rš. Gėrimu žalojami kūnai ir bukinama dvasia rš. \ bukinti; atbukinti; nubukinti; pabukinti; pribukinti; užsibukinti
2 bùkinti (-yti), -ina, -ino žr. bakinti. 1. mušti, daužyti: Kodėl tu tą vaiką teip bùkini? Skr. Į stalą bùkina obuolį, ir atsiranda daug sulčių Jnšk. Vaikai išmokė aviną bùkinti, tai jis ir bùkina Vlk. | refl.: Mūs baronas su jūs baronu tai kožną dieną bùkinasi ir bùkinasi Nč. ║ raginti, neduoti ramybės: Jį motina vis bùkydavo, kad ženytųs Skr. 2. grūsti, kimšti: Bùkyk gerai šieną į maišą, kad užtekčiau ilgam Skr. Ką ten bùkini krepšin? Žl. ║ daug valgyti, kimšti: Mes, lietuviai, sugulam ir bukinam kiek telp Rd. 3. kalbant suniekinti, sukirsti: Kas tau, kad nebesiseka kalbėti, visi bùkina? Ds. \ bukinti; atbukinti; išbukinti; nubukinti; pasibukinti; pribukinti; subukinti; užbukinti
bukinti junginiai
- (at)bukinti, (at)šipinti, (at)bukinti