bylinėti reikšmė

Kas yra bylinėti? bylinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr. plepėti, kalbėti: Dykas žmogus bylinė[ja] vaikščiodamas J. Anuodu broliu du slapčiai jį paskui sekė bylinėdamu, kaip galėtų anam avis paimti Ns1832,5. 2. intr. K teisme bylą kelti, teisybės ieškoti, ginčytis, vaidytis: Bylinėju su kuo SD318. Kiti vėl dėl kiaulių numuštų bylinė́ti pradėjo K.Donel. Ir ėmė dėl tos žemės, dėl tų pinigų bylinėti J.Jabl. O kas su tavimi nor bylinėt ir nor atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488. Terp žmonių, kad bylinėja ir vaidą kokį turi, jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Su šatu bei klebonu nebylinėk MŽ, N, Sch97, PrLXVII17. | refl.: Kuomet Jonas rinkliavų ir mokesčių neužmokėjo, kuomet su kuo bylinėjosi? M.Valanč. Geriau budavotis, statytis, negu provotis, bylinėtis Škn. ║ tr. vesti (bylą): Bylinėk (vesk) tu mano bylą ir išvaduok mane BBPs119, 153. 3. tr. prašyti: Jis pradėjo savo tėvą bylinėti, jeib tas jį išleistų į svietą rš. 4. tr. reikalauti: Dievas prisakymuose savo nebylinėjo nuo mūsų darbų nepaprastų brš. \ bylinėti; atbylinėti; išbylinėti; nubylinėti; prabylinėti; subylinėti