čiukšt reikšmė

Kas yra čiukšt? čiùkšt interj. 1. slydimui, čiuožimui nusakyti: Čiùkšt slisterėjo koja Š. Čiukšt vyželė, čiūta, an žemelę, lylia LTR(Ds). 2. čiaukšt, taukšt (sudavimui žymėti): Čiùkšt dalgė an geležį Ds. Da tas rumbas nesugijo, čiukšt ir kitą gavo Gmž. Grįžtelėjęs bobai čiukšt bizūnu TDrIV267(Prng). 3. šmurkšt: Žiūri – stovi išpuvus kiaura epušė, jis čiukšt ir įlindo LTR(Kp). Nuo altoriaus po prisiegai čiukšt šimkiun (smuklėn) Gmž. 4. capt: Lapė čiukšt vištelę až kojų ir braškinas girion Tvr. 5. šiaip kokiam staigiam veiksmui žymėti: Kaip tik išaušo, tuoj čiukšt ir sumalė LTR(Kp). Čiukšt ir yra, brukšt ir nėra! Gmž. Pradėjom vežti [rugius] – čiùkšt lietus Lnkv. Čiùkšt ir iškiuro kelnės Zr. Čiùkšt į širdį man užsigavo rūpestys J. Troboje čiukšt visi nutilo Žem. 6. su neiginiu žymi įsivyravusią tylą arba kieno nors nutilimą, tylėjimą: Nei pempės, nei vivirsiai, nei kokie kiti paukšteliai nė čiukšt Žem. Niekur nė gyvos dvasios nematyti, nė čiukšt: pats įmygis Žem. Nutilo vaikai, ka nė čiùkšt nebegirdėti Vvr. Nė čiùkšt kiaulė KlvrŽ. ◊ ×anė̃ čiùkšt visai nėra: Bluselės anė̃ čiùkšt Krn.