didybė reikšmė
Kas yra didybė? didýbė sf. (1), didỹbė (2) K 1. SD397, R didumas: Namų didýbė! Sk. Didýbė jūsų karvių! Lg. Tokia didýbė buvo klevo, ka visą daržą apgulė KlvrŽ. Viena didýbė matos mūro Švnč. O šaknų didýbė – kaip ranka! Rd. Baisi didybė̃lė tos rūtos! Pc. 2. gausybė, daugybė: Susibėgo ant regėjimo to ženklo ... didė didybė žmonių MP212. Pargalėjo ne karūmenės didybe, ne mūrų aštrybe JR96. 3. stiprumas, smarkumas: Kas aprašys dar tą didybę motriškųjų meilės S.Dauk. ║ sunkumas: Būtumbim prapuolę per griekų didybę Mž199. 4. didingumas, kilnumas, vertingumas: Didybė giminės N. Slėpiningoji žmogaus didybė Vd. Yra miera aba didybė garbos SPI180. 5. puikybė, išdidumas, garbė: Be galo pono didybė, t. y. jisai didžiuojas J. Gera širdis didybės nežino J.Jabl. Didybės meskite kaukę S.Nėr. Jų visa giminė pilna didybės Skr. ◊ jū́sų didýbė aukštuomenės žmonių titulavimas: Ką įsakysite, jūsų didybe! rš.