gėdingas reikšmė
Kas yra gėdingas? gėdìngas, -a adj. (1) DŽ, gė́dingas (1) K 1. darantis gėdą, negarbingas: Nepadoriu ir gėdingu vadinas toks apdaras srš. Puikiausia lenktyniavime yra tai, kad jis paverčia darbą iš gėdingos ir sunkios naštos garbės reikalu (sov.) sp. Kaip negėdingos moteriškės nieko užtat nesigėdin MP271. Vaistą ir gėdingą, ir sopamą priėmė DP55. Begu galėjo būt kas gė́dingesnio ir skaudesnio DP169. Visų gėdingiausiasis smertis tuo čėsu būdavo, jei ką nukryžavoja BPI422. gėdinga n.: Bjaurisi tuo, kas bjauru ir gėdinga J.Jabl. gėdìngai adv., gė́dingai K, gėdingaĩ: Mirtumėm gėdingaĩ nuo rankų priešo BM107. Gėdingai sugaudintis ... prileidais DP157. 2. drovus, nedrąsus: Gė́dingas, kurs nedrąsus J. Būk visados gėdinga ir teip save sergėk Rp. Tą girdėdama, mergelė gėdinga, jauna Birutė, ... žemyn žydraines akeles nuleido D101. Jo akys turi būti nekaltos ir gėdingos M.Valanč. Aš paduomi ištikimomus ir gė́dingomus širdimus DP169. Ižg nečysto čystu o gė́dingu padarė DP84. Žodžiump gė́dingump čystump ir naudingump DP65. Mergai gė́dingiausiai DP72. gėdìngai adv.: Kaip ji gėdingai eina, bijo žmonėms į akis pažiūrėti I.Simon. Ji gėdingai nuleidžia akis ir pati rausta S.Nėr.