gėrėtis reikšmė
Kas yra gėrėtis? gėrė́tis, -ė́jasi (gė̃risi), -ė́josi, gė́rėtis, -ėjas, -ėjos K jausti malonumą, džiaugtis kuo nors geru: Gėrėjosi už sodo banguojančiais javais A.Vien. Krizas irgi močiutė jo, surukusi boba, gė́rėjos didei dukters sulaukusiu svodbą K.Donel. Gėrė́tis galima geru dalyku, grožėtis – gražiu FT. Kad įeisi į šiltą trobą, gė̃risi širdis, t. y. džiaugias J. Kad patinka kas, tad brolis gė̃risi J. Gė̃risi mano širdis, kad man išėjo gerai, t. y. pasiklojo J. Mergel, ar gėrė́jais tuomi bernužėliu? J. Jei vyras moteriškę mylėdamas tvylos, tai gėrė̃sis jo širdis J. Negėrė̃sis žentas ta nauda J. Dyvyjas, gėris iš to parėdo puikumo Jrk98. Gė̃risi kap pelėda savo vaikais Mrj. Jisai gėris žmonėmis DP190. Nė vienu sutvėrimu negėrisi SPII100. Negėris žmonių garbinimu M.Valanč. Vainiką pyniau, pati dėvėjau, visi berneliai manim gerėjos JD362. O kad mudvi audėv ..., kaimynužiai gerėjos JD769. Tu josios darbeliais besigerėsi JV367. Gulti nuėjo paskui ir gerėjosi poilsio laime HI. Po klėtelę vaikščiodama, skrynelėms gėrėjaus BsO163. Vaikščiodamas po stonužę žirgužiais gėrėjaus KlvD214. Nemenk gėrė́jos ta visa grazna Sch164. Kaip daug aukštinos ir gėrėjos lepinimuose SP115.