geruma reikšmė
Kas yra geruma? gerumà sf. (3b) 1. gerumas, geroji dalis: Tada buvo gerumà Arm. Pati geruma dar už akių A1885,334. Argi tai man gerumà vienai darbuit Lp. Karvės gẽrumą (gerąją žolę) nuo pabalio surijo ms. Pasiėmė sau visą gẽrumą, o jam nieko nepaliko Dglš. Visos gerumos išparduotos, tik atgaliai belikę Klt. Gerumas susprogo, atmatas tepaliko Klm. Karvės išbraidė rugių pačias gẽrumas Up. Ir nenusidėsit ant šito, pasilaikydami sau gẽrumas ir riebumas A.Baran. Apie jį dažnai sukas gerumà (laimė) Arm. ^ Ieško žuvis gilumos, o žmogus gerumõs J. 2. tikrumas, tikimas: Vanduo nei šiltas, nei šaltas – pačio[je] gerumõ[je] Ėr. Keturiasdešimties metų žmogus pačioj gerumoj Trgn. Pačioj gerumoj merga sau vargą užsikrovė (ištekėjo) Vj. 3. gerovė: Tai daroma tik dėl jūsų gerumos rš. Dirbti dėl visuomenės gerumos rš.
geruma junginiai
- antras pagal gerumą