giežti reikšmė
Kas yra giežti? giẽžti, -ia (-ta), -ė 1. intr., tr. ėsti, graužti, kutenti (gerklėje); gaižuliui būti: Nepaeinu, springstu, burno[je] giẽžia Skr. Man kakle giẽžia K. Man giẽžia gerklė nuo valgio pagižusio, t. y. niežta J. Nuo ievos uogų, nuo sviesto laiškaus giẽžia gerklė[je] J. Kosulys giẽžia, kaip tvokste tvoksta J. Aitrūs žirniai gerklę giẽžia Vlkv. Gerklė[je] giẽžia gaižulys Erž. Man giẽžia burnoj Rs. Su taukais valgiau, ir ėmė burnoj giẽžt Skr. 2. intr., tr. labai norėti; prašyti; įkyrėti: Tu vis giežì šieno gauti, t. y. vis priklijies, daugiau nori, prašai be perstojo J. Pati giẽžia vyrą pinigų Lnkv. Jeigu jis ko norės, tai tol giẽš, kol jam duosi Sdr. Vakar nutraukiau paršus nuo kiaulės, tai šiandie giẽžia ir giẽžia per dieną, kad tik išlįst Bsg. | refl.: Giẽžias ir giẽžias vaikas nevalgęs Šts. Atstok tu nuo manęs – negiẽžkis (nesikabink, nelįsk į akis) Dr. Anys juo giežės (juo labiau reikalavo), šaukdami didžiais balsais VlnE203. 3. tr. barti: Aš giežiaũ šeimynykštį, kad kas netinka J. | refl.: Anyta giẽžias, t. y. priklijas, nora bartis, rietis J. Giežas, kam neišpurenau patalynės gerai Ggr. 4. tr., intr. niršti, pykti, keršyti: Ans visą rudenį už tai man giẽžė Skd. Žmonys giẽžta ant kunigų Plng. Širdį tavą žeidžia arba giežia DP619. Per patvaną pagalei giežtojo tavo sūdo netikintįjį svietą pražudei Mž103. ◊ ãpmaudą (dañtį) giẽžti labai pykti ir bartis: Sesuo giẽžia ãpmaudą ant giminės, pyksta, daro priklastį, ieško barnių, nora atmonyti J. Jis ant manęs dantį giežia Vlkv. Kartais jūs, ant kitų supykusios, giežat apmaudą ant vaikų M. Valanč. \ giežti; atgiežti; įgiežti; išgiežti; nugiežti; pagiežti