godingas reikšmė
Kas yra godingas? 1 godìngas, -a adj. (1) K, J godus, gobšus, šykštus: Godìngas nuomininkas KII362. Žmogus yra prie procės nebaimingas ir prie ilgo amžiaus godìngas PP70. Buvo sykį didžiai nelabas kunigas ..., godìngas be galo, be krašto Sch155. Nieko piktesnio nėra kaip godingas žmogus prš. Kadangi varna godinga, tai ji prasimanė alų marėse padaryti (ps.) Kel1937,73. Rodžia ... godingam penigus ir lobius DP383. Idant ... nebūtumbei godingas BPI25. Godingi noprosnos šlovės VlnE109-110. Visi godingieji žmonės DP165. godìngai adv.: Ta [karvė], godìngai rydama, ir mažiuką prarijo nekramčius Jrk26.
2 godìngas, -a adj. (1) J, gódingas (1) Vkš garbingas: Tokia gódinga mergė, ir taip nepuikiai išejo Vkš. Vainiką pakabino ant gembei, trobos gale, godingo[je] vieto[je] S.Dauk. Svočia iš godìngo vežimo stačiai eina į klėtį JR61.