išblandyti reikšmė

Kas yra išblandyti? išblandýti 1. tr. daryti blaivų, šviesų: Dangus apsiūkęs, užkils vėjas, rasi, išblandýs (išvaikys debesis ar rūką) Prk. | refl.: Oras išsiblandęs Jnšk. Gal ir nebūs lytaus, kaip nors išsiblandýs Užv. Praejo lytus, nutilo vėjas, ir dangus išsiblañdė Slnt. 2. tr., intr. padaryti blaivų, išvaikyti miegus, girtumą: Pavaikščiok, ir išblandýsi miegus, t. y. nebnorėsi (miego) J. Jauniejai, vestuvėse įkaušę, dideliai susibarė, paskuo išblañdė ir susitaikė Plt. | refl.: Iš miego (iš pagirių) vos ne vos išsiblandžiáu Užv. Marti greitai išsiblañdė iš pasigėrimo, iš miego, iš ligos J. Anas ką tik atsikėlė, dar tebėra neišsiblañdęs Ds. Galva apsvaigus, reikia eiti laukan, gal išsiblandýsiu Ds. 3. tr. vaikščiojant išmankštinti, išjudinti: Vaikščio[ja] vaikščio[ja] ir išblañdo tas kojas [sustyrusias] KlvrŽ. \ blandyti; apsiblandyti; išblandyti; nusiblandyti; pablandyti; prablandyti