išdundėti reikšmė

Kas yra išdundėti? 1 išdundė́ti intr. Šk su dundesiu išbėgti, išvažiuoti: Tik sėdo ir išdundė́jo iš kiemo kai vėjas Jnš. Mūs tai anksti į jomarką išdundė́jo Kt. Kurgi vaikai išdundė́jo? Trgn. Piršlys išdundė́jo, t. y. išdūzgėjo, išvažiavo J. Vežimas išdundėjo, o Stagaras įėjo į vidų I.Simon. \ dundėti; atidundėti; įdundėti; išdundėti; nudundėti; padundėti; pardundėti; pradundėti; pridundėti; sudundėti; uždundėti
2 išdundė́ti intr.; Kos122 išdūlėti, sutrešti; išsidėvėti: Išdundė́jęs burokas, kurio supuvęs vidurys J. Priėjo ligi išdundėjusio kaštano kamieno LzP. Kad kas ir iškasa piningus, nėr kur dėti – išdundėję, birsta kaip pelenai Als. Drabužis išdundė́jęs netura nė jokio diktumo, be tvermės J. Tavo kailiniai jau išdundė́jo Mžk. Išdundėjęs audeklas nieko tvermės nebtura Šts. Ugnis visa išdundė́jusi (išgesusi), nė kibirkštelės KlvrŽ. | prk.: Išdundė́jęs tas protas, nieko nebeatmenu Jnš. Par tus rūpesnius išdundė́jo viskas iš galvos Mžk. Bematant išdundės kvailystės [iš galvos] rš. \ dundėti; išdundėti; sudundėti