iškaukti reikšmė

Kas yra iškaukti? iškaũkti, -ia, ìškaukė 1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr. 2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc. 3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar laidotuves Sml. Susiedo šuo kaukė kaukė, veizėk Jonų Marikę ir ìškaukė Krš. Šuva kaukia kaukia, ar neiškaũks ko? Ėr. Iškaukė [šuo] jau Rukinienę – bus dabar ramu... Ne, šią naktį už klėties darže kaukia sau kaip kaukęs Žem. | refl.: Išsikauk, šuneli, ant savo galvos rš. 4. tr. išprašyti, iškaulyti: Atejo toj lapė Ona ir iškaukė iš manę rūtas Rdm. Ìškaukei juk penkius rublius, daugiau jau nebgausi Krš. Aš vos dešimt rublių iš jo iškaukiau Šlv. Aš nuo tavęs lote išlojau, o tu nuo manęs ir kaukte neiškauksi Jš. Jau kartą iškaukei, tai ir turėk Krkn. 5. tr. kaukiant, dūzgiant iškulti: Mašina per dieną prėslą kaukte (kaukdama) iškaukia rš. \ kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; sukaukti; užkaukti