kaukti reikšmė

Kas yra kaukti? kaũkti, -ia, -ė 1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti Žem. Staugiu, kaukiu SD412. Sninga, drimba tamsi naktis, praded vilkai kaukti JD249. Šuva ... pradėjo baisiai kaũkt BM184. Paukščiai kaukdami nulėkė, iš kur buvo atlėkę BsPIII52. Šuva lodams kaukia, staugia Šd. Nebeduok man alaus, jau aš kauksiu Rd. Štilk, tai į ausis kaukì (spiegi)! Skr. ^ Pijokas negėręs, šuo nekaũkęs negalia būti Krš. Kaukì kaip vilks avėtyne Krž. Kaukia it šuo mėnesienoje Sr. Kauka kaip šuo, į mėnulį žiūrėdamas Krp. Kol iš tavęs gavau, lapele lojau, kol iš manęs gausi, vilku kauksi Žg. Kaukia kai vilkas, uodegą įšalęs Vdk. Kauksi kai šuo, dantis geliamas Vdk. Neiškenta kaip šuo nekaũkęs Užv. Miške gimęs, miške augęs, parejo numo kaukti (smuikas) Akm. kauktinaĩ adv.: Šuniui kauktinai lojant, netinka sundyt, bet juo apdraust BsV71. Atejo ir kad rėka visu balsu, jau kauktinaĩ KlvrŽ. 2. tr. kaukimu šaukti, vilioti: Vilkus kaukti I. Atsisėdo ir kaũkė – sukaukė visus vilkus Vž. 3. intr. prk. verkti, raudoti: Toki bjauruma vaiko: lygu biesas kaukančiasis kauka ir kauka visas dienas Šts. Jis verk ir kaukia srš. Jūs iš širdies skaudėjimo rėksit ir dejuodami kauksit MšK. 4. intr. CII755, BŽ107 prk. duoti kaukiamą garsą, ūžti, trinksėti...: Muzikantų pirštai jau be nagų, ir pilvai tušti sykiu su muzikoms kaukia Žem. Kaukdamos lekia oru skeveldros, nuolaužos, plieskiančios žiežirbos J.Balt. Troboj įkaitusios dinamos kaukė T.Tilv. Ten sniego pūgos kaukia S.Nėr. Skrisk, sakale, per kaukiančią bedugnę! S.Nėr. Kaukdavo, švilpdavo aplinkui šalti žiemos vėjai A.Vien. Spygliuotos pertvaros, nei sprogstančios granatos, nei kaukianti mirtis – nieks jos nesuturės S.Nėr. Ir smiltys pakilo, ir jūrė jau kaukia (ūžia) rš. Kulnimis taip trankėsi, kad net sijos kaukė (labai trinksėjo, skambėjo) rš. Girdžiu girdžiu, jau ateina mašina kaukdamà Pmp. Ratai netepti kauka (baisiai girgžda) Šts. Leida, kad tekiniai kauka (greitai važiuoja) Šts. 5. refl. rinktis, spiestis: Kaip pradeda žvirbliai kauktis busilo lizdan, tai ir galo nėr Vlk. 6. refl.: Kaũkties yra prašyties J. \ kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; sukaukti; užkaukti

kaukti sinonimai

kaukti junginiai

  • (su)kaukti, (su)pypsėti, (su)kaukti, (su)švilpti
Ką reiškia žodis kauktukas? Visi terminai iš raidės K.