išmitimas reikšmė

Kas yra išmitimas? išmitìmas sm. (2) 1. Sut → išmisti 1: Žemė kas metą daugiaus nešė vaisių, nekaip išmitimui žmonių reikėjo M.Valanč. Duoda mums peną ir išmitimą Pron. 2. SD108 žr. 2 mitas 3: Palaidotas yra ... su didžiu ir brangumi išmitimù ir būdu DP182. Notboja nieko ... nei ant išmitimų, nei ant vargų, idant tiektai mielam inteikt galėtų DP186. Nes kas iš jūsų yra, norėdamas pastatyt kuorą, ne pirm sėdęs išmitimą surokuotų, bau tur, kas reikia, ant pabaigimo? BtLuk14,28. | prk.: Atpirko mus didžiu išmitimu (pasiaukojimu) savuoju, ne auksu nei sidabru, bet smarkia kančia DP4. | refl. Q581, CII802, N. \ mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; sumitimas