pramitimas reikšmė

Kas yra pramitimas? pramitìmas sm. (2) → 1 pramisti. 1. Sut, I prasimaitinimas: Sunkus pramitìmas buvo Pgg. Šimtas rublių tik an pramitìmo Krš. O vienok niekada namolei jis neparnešdavo žuvies daugiau, kaip kiek reikėjo ant pramitimo jam ir jo pačiai BsPII73. 2. pragyvenimas: Geros žemės nedaug, o privalo užtekti pramitimui I.Simon. Turi kluone daugesn javų, skrynioje daugesn rūbų, daugesn pinigų, neg privalu ant padoraus pramitimo tavo DP55. 3. maistas: Geras pramitìmas buvo Pgg. Daug pylėms reik pramitìmo Šv. 4. išgyvenimas, išbuvimas: Tau iš širdies dėkavoju už nakties pramitimą brš. \ mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; sumitimas