išbuvimas reikšmė

Kas yra išbuvimas? išbuvìmas sm. (2) I. 1. → išbūti I 1: Po išbuvìmo tų penkerių metų grąžino namo Lnkv. 2. refl. → išbūti I 2 (refl.): Tai išsibuvìmas tų obulų – vienas už kitą skanesnis Vvr. 3. → išbūti I 4: Žinomas jo (samdininko) išbuvìmas – apsiėmęs niekur neišbūva! Jnšk. II. → išbūti II: Tų mergaičių išdainavimas išbuvìmas (gražiai išdainuoja)! Jnšk. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas