įsibuvimas reikšmė
Kas yra įsibuvimas? įsibuvìmas sm. (2) → įbūti I 3 (refl.): Pribirsta sėklų, nu seno įsibuvimo išauga eglės Šts. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas