pribuvimas reikšmė

Kas yra pribuvimas? pribuvìmas sm. (2) I. 1. Mž318, DP46, R163 → pribūti I 4: Mes nejaučiam jo pribuvimo, lygiai kaip aklasis dienos šviesą nemato srš. 2. → pribūti I 5: Jis dienos pribuvimu pasveiko (kasdien žymiai gerėjo sveikata) Nč. 3. DP46 → pribūti I 6: Kam netol, tai ir pribuvimas greitas Trgn. Šnekame apie savo pribuvimą į Naują Jorką A1884,402. II. → pribūti II 2: Privažiavimas pribuvìmas svietelio – turgus lūžta! Ps. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas