apibuvimas reikšmė

Kas yra apibuvimas? apibuvìmas sm. (2) I. 1. refl. → apibūti I 6 (refl.); pasilikimas tarnauti toje pačioje vietoje: Dėl apsibuvimo galiu apsibūti, bet kiek, gaspadoriau, dėsi [algos]? Pšl. II. → apibūti II: Myli svečius – apkrovimas apibuvìmas stalo! Pn. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas