atbuvimas reikšmė

Kas yra atbuvimas? atbuvìmas sm. (2) 1. refl. → atbūti I 4 (refl.): Neatsibuvìmas [svečiuose] – būva ir būva, nebenori nė namo važiuot Ėr. 2. → atbūti I 5: Atleisti jį nuo nuosprendžio tolesnio atbuvimo rš. Šituos paršus gavom an atbuvìmo (už juos reikės atidirbti) Rdm. | refl.: Visų reikalų atsibuvìmas ir tai tau pusę čėso atims Vj. Važiuodamas užsigeidė ant savo atsibuvìmo Prng. 3. būtoji vieta: Nueina savo atbuvìman, tan senajan savo naman Dglš. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas