pabuvimas reikšmė

Kas yra pabuvimas? pabuvìmas sm. (2) → pabūti I. 1. refl. paviešėjimas: Dabar smagu – daug švenčių, daug pasibuvìmų Sml. 2. pastovėjimas: Pabuvìmas [užarto] mėšlo gerai – nereikia tuoj kartoti pūdymo Pšl. 3. pasaugojimas (namų): Už pabuvìmą [namie] tau parnešiu lauktuvių Kt. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas