užbuvimas reikšmė

Kas yra užbuvimas? užbuvìmas sm. (2) 1. → užbūti I 2: Tokio ilgo užbuvimo tame turguo! Šts. 2. → užbūti I 4: Tu ir teisme nieko negausi – čia jau užbuvìmas Ds. 3. refl. mėnesinių užtrukimas: Moteris serga ažsibuvimù Ds. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas