nubuvimas reikšmė

Kas yra nubuvimas? nubuvìmas sm. (2) I. 1. → nubūti I 3: Matosi dienos nubuvìmas (ligoniui einant blogyn) Nč. 2. → nubūti I 7: Gailystos ir nubuvimo visų piktybių SPII189. II. refl. → nubūti II (refl.): Nusistriukinimas nusibuvìmas drapanos! Pšl. \ buvimas; apibuvimas; atbuvimas; įsibuvimas; išbuvimas; nubuvimas; pabuvimas; perbuvimas; prabuvimas; pribuvimas; subuvimas; užbuvimas