išpindėti reikšmė

Kas yra išpindėti? išpindė́ti žr. išpendėti: 1. Mūsų gryčia jau išpindė́jus – šaltis eina pro sienas Kair. 2. Šl, Bsg Par žiemą cibuliai taip išpindė́jo, ka tik vieni laiškai teliko Vdk. 3. Senis išdžiūvo, išpindėjo, nėra ko žiūrėti Ll. 4. intr. iškedėti, išblįsti, išdundėti: Maišai visi sulig vienu išpindė́ję – nė vieno nė[ra] Jnš. Nedėk skepetą į šėpą, bo išpindės Vdk. Ale tas sijonas akių matyme išpindėjo! Jnš. 5. intr. išsivadėti, nudūkti: Alus visiškai išpindė́jęs Jnš. | refl.: Blogoj bačko[je] alus visai išsipindė́jo Jnš. 6. intr. iškvaišti, išgverti: Paseno ir išpindė́jo Srv. Išpindėjęs protas nieko nebesupranta Lnkv. 7. intr. pasileisti: Ė, išpindė́jus merga visai Srv. ^ Laksto kaip išpindė́jus Krs. \ pindėti; išpindėti; nusipindėti