išpuikinti reikšmė

Kas yra išpuikinti? išpuĩkinti tr. 1. BŽ475 padaryti puikų, išpuošti: Kiek čia dienų pr[a]ejo, kol išpuĩkino viską Prk. Išpuikintos buvo senovė[je] šniūrelkos, su juodu sijonu, su kutuotu kvartūgu Šts. Siūdamas išpuikinau teip, jog visoj sodoj nė viena tokio neturėjo M.Valanč. Miesčionys nebuvo nei procės, neigi kaštų čėdiję savo miestą gražių gražiausiai išpuikinti Kel1881,251. | refl. J, BŽ461: Kaip čia negyvos uolos galėjo taip išsipuikinti? Vr. 2. padaryti išdidų: Šitas atsitikimas Benjamino neišpuikino rš. 3. refl. būti išdidžiam: Ką tu išsipuikinsi, jei kiti nepuikina Ds. \ puikinti; apsipuikinti; įpuikinti; išpuikinti; papuikinti; prapuikinti; pripuikinti