išritinti reikšmė

Kas yra išritinti? išrìtinti 1. tr. DŽ išstumti, sukant aplink, išridenti: Po Palanga jūra išritina gintarų Šts. Aš tuos žalius dobilėlius visus iššienausiu ir pilkuosius akmenėlius visus išritinsiu TDrIV67(Švnč). Alaus bačkelės jau išritintos ir volės ištrauktos rš. Iš klėties kromo p. Ivonaičio išritino (pavogė) tris bačkas silkių A1884,370. Vabolė įlėkė į lizdą ir išrìtino visus kiaušius iš lizdo ant žemės PP11. Kurs y[ra] klišas, gal tekinį išrìtinti (toks didelis tarpas tarp kojų) Mžk. 2. tr. išjudinti iš esamos padėties, išversti: Išrìtinę buvo iš lovos [miegalių] Krš. Nekelas, išritìna iš lovos i valgyti paduoda Krš. Ne kiek sena tesu, bet vė[ja]s išrìtino iš kojų Šts. 3. tr. išvarvinti (ašaras): Elziutė net ašaras per žandus išritino, jai buvo gaila vilkučio Vlk. Ji viena neišritino nė vienos ašaros rš. 4. tr. prk. išvaryti: Pamiršai, kaip vakar tave pro duris išritinau? B.Sruog. Iš staldžio išrìtinta karvė, vos paeit End. Ka negalia, neišrìtins pri darbo Pvn. 5. refl. šnek. vargstant ką pasiekti, baigti: Ka tik ana išsirìtintų iš tų aštuonių klasių Krš. 6. tr. šnek. iškalbėti: Poterų nebišrìtinau, kunigas sukliko baisia klyksena Ggr. Kaip su rietais išrìtina KlvrŽ. 7. intr. šnek. išvažiuoti: A jau ans išrìtino į Kretingą? Krtn. 8. tr. DŽ išperėti: [Višta,] žąsyčius išritinusi, kaip tikrus savo vaikus mylėjo I.Simon. | refl.: Tie perai tebesantys, neišsirìtinę Šv. ◊ iš po gyvãtės išrìtintų kiaũšį labai gudrus, suktas: Iš po gyvãtės kiaũšį išrìtintų ana Krš. iš vystyklų̃ (šū́do) išrìtinti paauginti kūdikį (iki 1–2 m.): Džiaugiaus iš vystỹklų išrìtinusi, ką aš numie dykus laikysu Užv. Vargą išvargęs, iš šū́do išrìtinęs, atiduok vaiką (anūką)! Krš. \ ritinti; antritinti; apritinti; atritinti; įritinti; išritinti; nuritinti; paritinti; parritinti; perritinti; praritinti; priritinti; suritinti; užritinti