išvažioti reikšmė

Kas yra išvažioti? išvažióti NdŽ; S.Dauk, LL173, L iter. išvežti: 1. Š, KŽ, Rt, Lpl, Krž Daiktus išvažiójau aš visur J. Buvo [namo] durys išvažiótos, langai Pvn. Studentus išvažiójo į darbus, nemokos Krš. Kas liko [po gaisro], išvažiók tuos kuragalius DrskŽ. Ir javus išvažiojai, gyvulius išvadžiojai LTR(Vlkv). | refl. tr.: Susidėjo grūdus ir išsivažiójo Rdn. Vyšnias vaikai išsivažiójo Graž. Išsivažiójau mėšlą, išsikračiau, apsiariau, – dabar aš jau ponas Jrb. ║ tr. vežiojant paskirstyti: Šioperiukas, ansai išvažió[ja] meisas, sūrius, valgomus daiktus Krš. 2. KŽ Kas tą seną po visus atlaidus išvažiós, nenorėk Krš. Išvažiójo po visus daktarus, nieko nerado Rdm. | Išvažiójau aš sūnų visus metus, po visas šalis Š. | refl. tr.: Išsivažiójau po visą Cibirą tą miliuką Grd. 3. Brt iter. išvežti 4: Par turtus žmonis išvažiójo Krš. Išvažiójo po Sibirus už niekus Pjv. Iš Švendubrės tep pačia daugį ižvažiójo Drsk. 4. intr. Švažinėti kurį laiką. | refl.: Išsivažiójo vaikai mašino[je] visą dieną Krš. 5. tr. važinėjant išgadinti, išlaužyti: Mums išvažiójo tas obeles, išlaužė Sd. 6. iter. išvežti 6. ║ Nėr ir tam, kas išvažiója (išlaižo) Rdm. \ važioti; apvažioti; atvažioti; davažioti; įvažioti; išvažioti; paišvažioti; nuvažioti; pavažioti; parvažioti; pervažioti; privažioti; paprivažioti; suvažioti; pasuvažioti; užvažioti