išnarplioti reikšmė
Kas yra išnarplioti? išnárplioti tr. 1. Slv, Lp, Brs išpainioti, ištaisyti ką supainiotą: Taip supainioti tie siūlai, kad sunku ir išnárpliot Jrb. Turbūt nelabasis tą sruogą taip sunarpliojo, kad niekaip negaliu išnárplioti Kair. Išnarpliok vadžias Žg. | prk.: Susiraizgiusios mintys taip ir nesidavė išnarpliojamos sp. Tai labai painus klausimas, bet mes pajėgsime jį išnarplioti rš. | refl. tr.: Kad suvėlei, tai pati dabar ir išsinárpliok tuos siūlus VšR. 2. išpainioti, išlaisvinti ką kur įsipainiojusį: Kačiukas į tolką įsinarpliojo, ir kas jį dabar išnárplios? Šn. | refl.: Išsinárpliojo musė iš vortinklio Dv. 3. išraizgyti, išpinti: Apkasų sienos išnarpliotos spygliuotom vielom rš. | refl.: Trumpa žolė po tais išsinarpliojusiais šakų šešėliais tokia, rodos, tamsi, juodai žalia rš. \ narplioti; apnarplioti; atnarplioti; įnarplioti; išnarplioti; nunarplioti; panarplioti; prinarplioti; sunarplioti; užnarplioti