narplioti reikšmė
Kas yra narplioti? nárplioti, -ioja, -iojo tr. Sb 1. daryti narples: Ans nárplioja botagą bevažiuojant, t. y. mezga kelius kartus J. 2. vargingai knibinėjant rišti, mazgyti: Ką tu ten nárplioji lyg atbulom rankom – duok, aš užrišiu Mrj. Teip kietai sumegzta mazgas, kad nusbodo nárpliot, kol atarišiau Ds. Ką tu teip ilgai nárplioji – duokš man, aš atmegsiu Žvr. 3. painioti, raizgyti: Nenárpliok siūlų, ba paskui galo nerasi Smn. Žiūrėk, vaikai sruogas nárplioja Kair. | refl. rš. | prk.: Giminystės raikščiai kaskart vis labiau narpliojosi rš. 4. išpainioti ką supainiotą: Tie siūlai tokie susipainioję – reikia juos nárplioti Skr. | prk.: Šilinio mintys, pratusios narplioti daugelį atsietinių klausimų, dabar buvo sustingusios, bejėgės rš. Jis galėjo netrukdomas galvoti apie save ir narplioti savo atmintyje prisiminimus rš. 5. knibinėti, dirbinėti, megzti, nerti, pinti: Tegul merga vakarais nárplioja pirštines, kai čėso turi Ds. Tu kad ir nemokėdamas šiaip taip nárplioji tinklą Pš. Aleksiukas iš anapus varstoto seka jo darbą ar skiedreles narplioja Vaižg. Aš pats nárpliojau nárpliojau ir nusipyniau tą pintinę Vdžg. Senelis ... radęs moterišką beaudžiančią ..., šiaip teip ... bepainiojančią ir benarpliojančią BsMtII15. \ narplioti; apnarplioti; atnarplioti; įnarplioti; išnarplioti; nunarplioti; panarplioti; prinarplioti; sunarplioti; užnarplioti
narplioti junginiai
- iš(si)narplioti, iš(si)painioti, iš(si)narplioti