kaitulys reikšmė
Kas yra kaitulys? 1 kaitulỹs sm. (3b) J, BŽ102, Ms, Slnt 1. karštis, kaitimas; raudonavimas, užkaitimas (iš susijaudinimo); aistra, aikštis: Toks užėjo kaitulỹs kraujo, kad negali stigti, kūnas dega J(Vl, Nm). Toks kaitulys tik suspaudė širdį Vkš. Smarkus kaitulys nupylė jo veidą [iš gėdos] LzP. 2. SD282, K prakaitas: Visas apsipyliau kaituliu A.Vien. Nei šilta, regis, ė kaitulỹs muša Sdk.
2 kaitulỹs sm. (3b) 1. sukimasis (galvos), svaigimas, kvaitulys: Mergiotė net kaitulio apsisukė Sdk. Jis kaituliu apsisukė (apsisuko aplinkui) Brž. Man galva kaĩtuliu sukas Grž. Ko dabar čia dūksti – kaitulỹs užėjo gal? Pn. 2. tokia avių liga (Coenurus cerebralis): Avelės kaituliu suksis Rm. Kaitulio liga apsikrėtusios avys nelinksmos rš. Avelė kaĩtulio sukas Kp. Greičiausia ta avis kaĩtuliu serga Pšl. Sukas lyg avelė, kaitulio pagauta Nj. Avelė kaĩtuliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv. Avele, avinai, ar kaitulio ėmei suktis? Vaižg.
3 kaitulỹs sm. (3b) zool. pirmuonis: Patys smulkiausieji gyvuliai yra pirmuonys – kaituliai rš.
4 kaitulỹs, -ė̃ smob. (3b) LVII136 karštuolis; pikčiurna: Kur ūmai užpyksta su ūpu, tas kaitulỹs J.
5 kaitulỹs, -ė̃ smob. (3b) 1. kas kaituliu sukasi: Avis kaitulė̃, kuri sukdamos eina J. 2. išdykėlis: Laksto kaip koks kaitulys Lnkv.