karka reikšmė
Kas yra karka? 1 kárka sf. (1) 1. SD6, B, K, LsB214, BzBkVIII186, Slnt, Ms, Slk, Kv kiaulės, avies staibis, kojos linkmuo; koja nuo kelio iki storumos; kumpio kaulas, už kurio jis kabinamas rūkant: Kárka yra tarp kelio ir pusnago paršo žėdno J. Kulkštinai yra kárkose J. Rūkytas kárkas laiko rugpjūtei Up. Prie kárkai mėsa dažnai parūdija Ds. Šiandie paskutinę kárką įdėjau kopūstuosna Lkm. Liko štai kárka, ir visas turtas Sdk. Po truputį ir nusipjaustė [mėsa], liko tik kárka Ktk. Karką atskiriame nuo kumpio Rs. Nuvirė mėsa, viena kárka liko Ds. Šinkos ar avies rietai parišami už karkos virve ir kabinami išrūkyti Lpl. Išpjauk iš kiaulės kiškos karką Grk. Karka turbūt dar neįsisūrėjo Up. Papjovėm kiaulę, tai išviriau visas keturias kárkas Rk. Užmušiau šarką, išviriau karką JV758. ^ Ans paštą vežti apsiėmė ant savo karkos (pats apsiėmė) Mžk. 2. gyvulio kulnis: Aš arkliui kai suduodu per karkas, tai anas tada bėga Ktk. ◊ su kárka apie pasitraukusį iš darbo nebaigus sutarto darbo laiko: Žiūrėk – Petras su karka parėjo Alv.
2 ×kárka (l. korek) sf. (1) bato kulnis: Čeverykos su aukštom kárkom einant suka kojas RdN. Pasisiuvo čeverykus ant aukštų karkų Čk.
3 karka sf. karkianti višta (ppr. dedanti kiaušinį): Ta višta yra dedanti – karka Prk. To (toji) viena karkelė podėliuke karkia Trgn.
karka junginiai
- Mykolas Karka