išrūkyti reikšmė

Kas yra išrūkyti? išrūkýti tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298 mėsą ar žuvis dūmuose palaikyti, kad įgytų reikiamų savybių: Palendvicas išdaro, apsiuva ir išrū̃kia, tai gardžios! Pb. Niekas taip nemokąs išrūkyti šviežių žiobrių, kaip Jurbarko žvejai J.Dov. Gerai išrūkyta mėsa gali ilgai laikytis rš. Nu kad jei jau gerai nora išrūkýti, be trijų parų jau negalì išrūkýti [mėsos] Lž. Kalėdoms išrūkydavai [avies kulšį], į pirtį nunešę aba į jaują Mšk. | prk.: Kap mažas vaikas su liulka – išrūkýtas visą amžių savo Grv. | refl. Plng: Kad troboje palubyje būtų pakabinta mėsa, tikrai būtų išsirūkiusi nuo tokios pypkių dūmų daugybės Žem. 3. Š bažn. išsmilkyti: Kambarį išrūkýti žolėmis DŽ. | refl. Š. ║ apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Kad žaibas netrenktų, stubą reikia griaudžiojant išrūkyti švęstų verbų dūmais LTR(Šil). | refl. Klt: Kad neažsikrėstum limpama kvaraba, reikia, prieš einant an ligonį, išsirūkyti ruginiais miltais LTR(Slk). 4. K, DŽ baigti rūkyti (prikimštą pypkę): Noriu eidamas išrūkyti dar vieną pypkę J.Balč. Alaušas išrūkė savo pypkę. Iškratė ją, daužydamas į obelinę gugę J.Balt. Spjovė Lapinas ir neišrūkęs užgniaužė pypkę pirštu V.Krėv. Išrūkė ir pypkę, prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus LzP. Pirkau pypkelę neišrūkomą (ps.) Šts. Turiu pypkę ir noriu, kad niekas jos neišrūkytų LTR(Tt). O čia tik pakalnėn ir vėl į kalnelį. Pėsčias nueitum, ir dar nespėtum pypkės išrūkyti rš. 5. refl. prisirūkyti: Kambary nerūkyk, gali lauke in valias išsirūkýt! Mrj. 6. šnek. išvyti, išvaryti: Svečiai dar būdavo „išrūkomi“, pakūrus bulvienojų po stalu, ar „iššienaujami“ spragilu, „iššluojami“ šluota rš. Net stačia galva išbėgs, kap aš jį išrūkýsiu Vrnv. Išrūkýsiu jum visus kai bites [p]Kp.