staibis reikšmė

Kas yra staibis? stáibis sm. (1) Š, BŽ24,98, DŽ, NdŽ, KŽ, Klp, Krtn, Grg, Lkž, Skd, Sd, Kal, Brs, Plt, Žr, staĩbis (2) KBII68, Rtr, NdŽ; H 1. kojos dalis nuo kelio iki kulkšnies, blauzda; kojos dalis nuo kulkšnies iki blauzdos minkštimo: Taip trumpos kelnės, lig pusiau staibio J.Jabl. Kitų nekandžiodamas, jam tris kartus staibį įgrobė M.Valanč. Idant sijonai blauzdų neplaktų, vyturo sau staibius vilnonomis auklėmis S.Dauk. [V]andens buvo pusiau staibio par paleidimą Šts. Ana plikais stáibiais laksto Prk. Koja par stáibį skauda Plik. Stáibį nusimušau Rsn. Bebraidydamas po notrynas ir stáibius nudegiau Vvr. Mergelė smulki, stáibiai kaip šiaudeliai, atrodo, nulūš beeinant Ms. Dar ir tam ponuo kliūs su rykšte par stáibius Slnt. Paslydo ir per staibį (blauzdą) koją lūžo Kel1882,290. Eina švilpaudamas plikais staibùkais Kv. Nemėgsta ponas … aukštais staibiais vyro Mž241. O aviną sukapok dalysna ir jo vidurius ir staibius numazgok BB2Moz29,17. 2. KBII68, N, KGr167, LsB292, M, NdŽ, KŽ, Kv, Rt, Als blauzdikaulis, staibikaulis: Kaulas … nuo kulkštino lig kelio bus stáibis J. Nė kokios męsos pie stáibio neturėjo Šlu. Ir, išvydęs jį mirusį, nelaužė jo staibių M.Valanč. 3. KŽ, Pln kojinės blauzda, blauzdinė: Stáibį išnėriau, bereik pėdą užraukti Slnt. Stáibiai geri, o letenos jau visai nutrūkusios Brs. Kulnys pančekų lig stáibio kiauros Jdr. ║ blauzdą dengianti kelnių dalis: Kam tokias kelnes vaikuo ilgas pasiuvai, kad net staibiai velkas Varn. Pri to pečiaus buvo kaminas par sieną į kuknę išvestas, kartais iš drobės, it kelnė, už staibio pakabinta, trobos palubiūse kybojo S.Dauk. 4. Vd, NdŽ, KŽ, Ms, Rt, Šv rankos dalis nuo riešo ligi alkūnės, dilbis: Duoną minkiau, i stáibiai pradėjo skaudėti Kv. Žlugtį skalbiau, ir rankų stáibiai suputo Štk. Rankų stáibiai biškį nūdegė Lkž. Linas buvo drūkčiausis, kaip rankos stáibis (ps.) Plng. Mėšutė[je] tokių gyvačių buvo kaip rankos stáibis (storų) Skd. Kirminai ta tokie kaip rankos stáibiai beveik Kal. Šimtmetinis berželis, o kaip rankos stáibis (plonas) Krt. 5. Vd dilbio kaulas: Kaulas nuo čiurnio lig alkūnės … bus stáibis J. 6. [K], ArchXXXIII18, LVIII1064 stulpas, ramstis. | PrL: Didžiojo valties stiebo viršūnėje įsmeigdavo metalinį virbą – staibį, aplink kurį sukiodavos vėtrungė rš(Rsn). ◊ į stáibius dúoti (dė́ti, léistis) imti bėgti: Kas ten tavi miškūs beprigins – tik dúok į stáibius Slnt. Kad léidos į stáibius, tiek ir bemačiau Gršl. Eik tu, aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.