kelnė reikšmė

Kas yra kelnė? 1 kélnė sf. (1), kel̃nė (2) 1. viena kelnių klekšnė, pusė kelnių: Vaikas sukiša į vieną kélnę abidvi kojas Ėr. Iš to maišo bus viena kélnė Ėr. Kur dės vieną kel̃nę pavogęs, nebent terbą pasisiūs? Brs. It kelnė, už staibio pakabinta, trobos palubiūse kybojo [kaminas iš drobės] S.Dauk. 2. Brs labai primityvus pikliaus sietas.
2 ×kel̃nė (l. kielnia < vok. Kelle) sf. (2) metalinė mentelė lenktu kotu, mūrininkų vartojama moliui drėbti, glaistyti, tinkuoti, mentė: Kelnę vartoja mūrinykai tinkui tept Pns. Kiekvienas mūrinykas turi savo kelnę Lš. Nukalk man kel̃nę, būsiu mūrinykas Vb. Su kelnè drebia vopną Grz. Reikia taisyt pečius, tik kelnės nerandu Lš. Paskolinau Petrui kelnę: pečių, sako, mūrys Paį. Molį bekrečiant kelnė nulūžo Čk. Mūrininkas be kelnelės vapnos nepridrėbs Lž.