kenklė reikšmė

Kas yra kenklė? kenklė̃ sf. ppr. pl. (4) 1. K, J, BŽ507 užpakalinė kelio dalis, pakinklis, linkmuo ar kojos dalis ties pakinkliu, kinklė: Kenklės jam truputį linksta iš nuovargio rš. Rudkis smeigiasi pakąsti jam kenklę Mc. Kad davė per kenklès, ir suklupau Stč. Toks kelias man kenklès pakirto Slnt. Paprastai, traukdamys į karę, apvyžo savo žirgus plaušomis ne vien pačius, bet jų galvas ir ausis lig narių pirmųjų kojų, o lig kenklių pastarųjų S.Dauk. Su rykšte par kenkles taip skaudžiai sudevė Vkš. Susitūpęs į kenkles kaip ožys LMD. Kad gausi par kenklès, tai žinosi! Šv. Šunys norėjo paragauti, ar skanios mano kenkles M.Valanč. Neik, žąsinas įkibs į kenklès Vdžg. Tėvas, nuleidęs kelnes, užtraukė vaikui par kenklès Rs. ^ Vieną avį kerpant, ir kitoms kenklė dreba VP50. 2. D.Pošk, Slnt, Ms, Als užpakalinė kojos staibio dalis, blauzda: Mergos storom kenklėm man nepatinka Šl. Briedis pradėjo savo tęvas kenkles peizioti (niekinti) PP24. Avies kenklė̃, kur žmogaus blauzda Skd. Apsiauk kojas, o jei neklausysi, gausi par kenkles! Šll. | Cingt, cingt varpelis, timpt, timpt kenklelės LMD. 3. linkimo vieta (?): Kero kenklės klumpiai buvo par visus stipresni Šts.