kiauksėti reikšmė
Kas yra kiauksėti? kiauksė́ti, kiáuksi, -ė́jo intr. NdŽ, kiáuksėti, -i (-ėja), -ėjo K 1. plonu balsu loti: Tas šunytis ir kiauksi per kiaurą naktį Lnkv. Šuva neišloja gerai – kiáuksi kažkaip Rm. Kas iš tokio šunies, nė lot nemoka – kiáuksėja tik Srv. Šunys kiauksėjo kiauksėjo par naktį – nė miegot nedavė Bsg. Naktį šuva, mėnesį pamatęs, ir kiáuksi Ds. Kaliotė kiáuksi, gal kur nutrūkusį gyvulį mato Trgn. Kalelė užgirdusi kiau kiau kiáuksi Tvr. Laputė čia pat už kelmelio tupi ir kiauksi rš. Pamatęs šuniukas dėžę, pradėjo kiáuksėt Kt. Šuniukas lojo lojo, kiáuksėjo Pc. Šunelis lakstė aplink ir kiauksėjo plonu balseliu rš. Išbėgo kiauksėdamas margiukas J.Jabl. 2. prk. pyškėti: Kiauksi šešiavamzdžiai minosvaidžiai rš. Pliūptelėjo kulkosvydžiai, kiauksėjo salvės rš. 3. K, LVII357, Pl kranksėti (ppr. apie kuosas): Kuosai kiáuksi, rinkdamies į būrį J. Kuosa kiáuksėdama viršūnėj tupėjo Vlkv. Kiauksėdamas varnų ir kuosų būrys kaip debesis sukinėjosi rš. Margos papūgos kiauksi rš. 4. šūkauti, cypauti: Įsigėręs ir kiáuksi laukuose Gs. Bobos kap susbara, tai kiauksi per visądien viena an kitos Vlk. Eugenija, tartum mėšlungio traukoma, ėmė tampyties, kiauksėdama ant viso rūmo LzP. Tik toki vaikeliai kiáuksėjo – visai nebuvo kam giedoti Gs. \ kiauksėti; atkiauksėti; nukiauksėti; sukiauksėti