kivirčyti reikšmė

Kas yra kivirčyti? kivir̃čyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) 1. intr. priekaištauti, barti, reikšti nepasitenkinimą: Ana kivir̃čija ant kito, t. y. vien bamba J. 2. refl. K peštis, ginčytis, bartis: Jiedvi ilgą valandą kivir̃čijos J. Vyrai ėmė kivirčytis Ilg. Nesikivirčykit, nesipeškit, vaikučiai! Skr. 3. tr. K kankinti ką nors, verčiant ką daryti: Nekivir̃čyk (neerzink) tu jo, matai, kad mažas vaikas Čk. \ kivirčyti; išsikivirčyti; pasikivirčyti; prisikivirčyti; sukivirčyti