klabatė reikšmė

Kas yra klabatė? klabãtė sf. (2) J, Škn 1. žr. klapatė 1: Nukrito klabãtė, ir negalėjau malti Dglš. Pasisodino merga maldama vaiką ant girnų, klabãtė lėkė ir ažumušė Ob. Žiūrianti – gaidys ant klabatės bevemiąs į geldą grūdus BsMtI127. ^ Liežuvis klabatuoja kai klabatė Prng. 2. Sv prietaisas įstatyti mestuvų kartelei. 3. išlenkimas, raukšlė dalgio ašmenyse, plampa: Ale tavo dalgis – vienų klabãčių Sv. Neplak tol' nuo krašto – padirbsi klabãtę Ds. Nemoka dalgės tinti – padarė daug klabãčių Grv. 4. scom. prk. netikęs, senas daiktas; senas ar šlubas žmogus; prastas gyvulys: Jau čia tavo ne vežimas, ale klabãtė Prng. Užsigeidė, kad klabãtė arklį pavytų Dglš. Tai jau klabãtė (arklys) – nei akėčių, nei plūgo patęsia Švnč. Ką te ta klabatė gera padarys! Rk.