klausymas reikšmė
Kas yra klausymas? klaũsymas sm. (1) K, DŽ; SD182, M, klaũsymos ind. 1. → klausyti 1: Kurs ausis tur ant klausymo, teklauso BtMt13,9. Dėl klausymo rods klausė žmonys pamokslų M.Valanč. Kas turi ausis klausymop, teklausai DP98. Niekina klausymą žodžio Dievo DP233. | refl.: Koks čia gal būti klaũsymos, ka didieji neleida Slnt. 2. bažn. dalyvavimas (mišiose): Teip pat dedas ir su mišių klausymu, ir kituose daiktūse P. Kurie tinginiaudami apleidžia klausymus mišių Tat. 3. klusnumas kam, vykdymas kieno įsakymo: Laikai buvo ponų klausymo Grz. Ale tai vaiko neklaũsymas! Slm. Apleida tave dėl tavo užkietėjimo ir neklausymo P. \ klausymas; apsiklausymas; atklausymas; įsiklausymas; išklausymas; nuklausymas; paklausymas; priklausymas; suklausymas