likutis reikšmė
Kas yra likutis? likùtis sm. ppr. pl. (2), likutỹs (3b) BŽ157, Vl, lìkutis (1) Skr, PŽ 1. likusi, išsilaikiusi ko nors dalis, kiekis, liekana: Buvo jau balandžio vidurys, o patvoriuose kai kur tebegulėjo pajuodusio sniego likučiai J.Avyž. Palaukit, atnešiu daugiau: čia nėr kas valgyt, čia tik likùčiai Mrj. Iš viso pulko tik likùčiai sugrįžo namo Mrj. Ans lìkučius (menkus atlikusius rąstus) veža J. Lìkučius alaus gėriau J. Nevalyk aruodo, pilk grūdus ant likučių – visados bus pilnas TŽIV493. Gavęs algą, jis užmokėjo Ančiuliui už butą ir maistą, o likutį nusiuntė tėvams rš. Likutį (likusią kelio dalį) sukinėjęsis aplinkui rš. Čiulpia jų sveikatos likučius T.Tilv. ^ Kas paskuo slenka, likučius renka Sim. Šarkele varnele, daug tavo vaikelių? – Penki kulia kluonely, šeši tveria tvorelę, du kunigu, du ubagu, du užgimė, du numirė, vienas liko likùtis, vardu Mikutis Tvr. 2. kas užsilikę, išsilaikę iš praeities (daiktai ir reiškiniai): Rašytų gi likučių jokių nerandame V.Piet. Vyras tam darbui – toks pat tenai senovės likutys, kaip mums diližanai arba senosios taukų žvakės J.Jabl. Kai kurie žaidimų ir fizinių pratimų likučiai mums rodo, kad lietuviai turėję savotiškas priėmimo į vyrus apeigas rš.