lūkuriuoti reikšmė

Kas yra lūkuriuoti? lū̃kuriuoti, -iuoja, -iavo intr. DŽ, BŽ79, lūkuriúoti, -iúoja, -iãvo po truputį laukti: Zolys puskely jau belūkuriuojąs Žem. Tėvas dar gerai lūkuriavo, kol ryžosi eiti Vaižg. Da lū̃kuriavo, kol tu pareisi, bet nesulaukęs išėjo Jn. Nėra ko lūkuriuoti, laikas brangus Gr. Lū̃kuriavo lū̃kuriavo, bet duonos niekas neatnešė Grz. Da vis nėjau, da lū̃kuriavau kiek Alk. Visą vakarą lūkuriãvo piršlių Kur. Jau gera valanda, kai aš čia lūkuriuoju Jnš. Kažko ji lūkuriúoja, neina į lauką: gal piršlių tikisi Srv. | Jeigu manai ją vesti, tai ko dar lūkuriuoji (delsi) rš. Vis delsė, nieko griežta iš savo pusės nedarė, vis lūkuriavo, kada pareis metas J.Jabl.

lūkuriuoti sinonimai