merdėti reikšmė

Kas yra merdėti? mérdėti, -i (-ėja, -a Kp), -ėjo intr. 1. R415, K, Trg, Slnt, Mrs būti marinamam, apimtam mirties agonijos, su mirtimi kovoti: Ligonis vis vienodai merdi ir negali numirti LzP. Serga, menkutė, mérdėj[o] mérdėj[o] Lp. Žmonės mérdėjo iš bado Ob. Ilgai merdėjo, iki numirė Ub. Beregint vaikas merdėjęs juokties pradėjo ir būtinai išgijo M.Valanč. Ir prašė jį, idant užeitų ir ižgydytų sūnų jo, nes jau pradėjo merdėt DP354. Tarnas merdėjo, stabu užmuštas MP73. Merdmi, merdėju N. | prk.: Juk radau gana tokių, kurios nesigėdi, kad joms kartais merdėdams vos sukasi vindas K.Donel. 2. netekti sąmonės, alpėti: Ligonis iš didelio sopulio mérdėti pradėjo J. Vyrą kavojant, Magdė alpavo, mérdėjo Vkš. 3. prk. būti apmirusiam, sustingusiam, neveikliam: Liaudis merdėjo tamsoje (sov.) sp. Gamta merdi po ledu S.Nėr. 4. prk. labai norėti, trokšti, laukti: Mérdėjau išmokti, bet neišmokau skaityti Šts. Mérdė[ja] vaikas, uogų negavęs Jdr. \ merdėti; apmerdėti; išmerdėti; numerdėti; pamerdėti; permerdėti; sumerdėti