mikčioti reikšmė

Kas yra mikčioti? mikčióti, -iója, -iójo 1. intr. I su užsikirtimais kalbėti, miksėti; meknoti: Mermeklis mikčió[ja] šnekėdamas: i i i, mi mi mi J. Ė kai gieda, nemikčiója OG317. Jis mikčiodamas kalba, taip apsigimęs Grz. Ir dabar sunkiai šneka, mikčiója Pc. Kaip tik išsigąsta, tuoj ima mikčioti kalbėdamas Grz. | refl.: Kai pakaušį susimuša, tai ir mikčiójasi šnekà Gs. ║ tr. neaiškiai, užsikertant ištarti: Jonulis paėmė laišką, iš visų pusių jį apžiūrėjo ir ėmė skaityti, mikčiodamas kiekvieną žodį V.Krėv. 2. intr. neaiškiai, nesklandžiai kalbėti, nežinant ar vengiant tiesiai pasakyti: Ko mikčióji, kalbėk aiškiai! J. Juozas nukaito, ėmė mikčioti Žem. Ko čia mikčióji – sakyk, kad sakai! Pn. Nemikčiók taip, kaip maluodamas Vkš. 3. intr. Skdv mekenti: Ožys tą kalbą girdėjo, man veselės pavydėjo bliaudams, mikčiodams ir barzelę purtydams Gr. \ mikčioti; išmikčioti; numikčioti; pamikčioti; pramikčioti; sumikčioti

mikčioti sinonimai

Ką reiškia žodis mikčiotojas? Visi terminai iš raidės M.