mąslus reikšmė
Kas yra mąslus? mąslùs, -ì adj. (4) 1. BŽ96, Mrj sugebantis galvoti, mąstyti, įsigilinti: Tik mąslùs žmogus gali būti filosofas FT. Jis gal ir labai jautrios širdies ar labai mąslaus proto K.Kors. 2. susimąstęs: Jos veidas visada daugiau buvo rimtas, mąslus, negu linksmas rš. Jo veidu nuslinko mąsli, bet drauge ir linksma šypsena sp. Pakėlė į jį žydras akis – dideles, gilias, nevaikiškai mąslias rš. Išdžiūvęs, valdingų bruožų veidas, mąslus ir kažkaip nesmagiai tiriantis žvilgsnis sp. mą̃sliai adv.: Žiūrėjo šaltai, įdėmiai ir mąsliai rš. Jo akys rimtai ir mąsliai žiūrėjo į tolumą rš. 3. Jn, Als supratingas, sumanus, geros orientacijos, sumetus: Mąslùs žmogus NdŽ. Kad atsirastų klasėje sumaningų, smalsių, gyvų mokinių, nusimanančių apie gyvąją šnekamąją žmonių kalbą, mąslių ir ieškančių atsakymų į painius gramatikos klausimus, ir mokytojui sunku būtų išsipainioti J.Jabl. mą̃sliai adv.: Partija mąsliai ir įžvalgiai gilinasi į visa, kas nauja, ką pagimdo masių kūryba (sov.) rš. 4. J mokslus, gabus mokslui: Mūsų Praniukas yra toks mąslùs, kad į mokyklą neejęs jau paskaito Tv. Muno Onė nogniausiai yra mąsli, nognai paembli Rt. 5. BŽ185 išradingas, pramanus.