nebuitis reikšmė

Kas yra nebuitis? 1 nebuitìs sf. (4, 3b), nebuĩtis (2) 1. nebuvimas, neegzistavimas: Todrin jog kiekvienas daiktas sutvertas, pirm negi buvo sutvertas, turėjo amžiną nebuitį SPI80. 2. Kpr, Grž nelaimė, bėda: Prieš kokią nebuĩtį jau taip juokiesi?! Jnšk. Tokia jau nebuitìs jam buvo skirta Krns. Prieš nẽbuitį višta gieda Krns. Kad būč žinojus šitą nebuĩtį, nebūčiau ejus klėtelėn [su tavim] gulti Ds. ^ Kokių nebuĩčių čia ieškai! Ds. Kad taũ nebuitìs! Ds. 3. mirtis; plg. nebuituvė 2: Pomėtyk (atmink): jei tu manęs nesklausysi, tai bus nebuitis Arm. ◊ iš nebuĩčių kaip tyčia: Iš nebuĩčių ant mažo krūmelio vežimas apvirto Ad. kaĩp ant tų̃ nebuĩčių kaip prieš nelaimę, kaip tyčia: Kap ant tų nebuĩčių ir raktus pamečiau nuo svirno Dglš. Kaip an tų nebuĩčių – kai nelaukėm, tai ir atvažiavo Sdk. Kaip ant tų nebuičių̃ ir žabo nė kokio nesusgriebiu [mušti] Ds.
2 nebuitis sm. N, [K] žr. 1 nebuitė.