pagrandėlis reikšmė

Kas yra pagrandėlis? pagrandė̃lis sm. (2), pagrándėlis (1), pãgrandėlis (1) žr. pagrandis: 1. Įdėk pusiauryčiui piemeniui pagrandė̃lį Vb. Pagrándėlį reikėjo pirma ištraukti iš pečiaus – nebūtų pluta atšokus Vad. Pagrándėlį ataduok šuniui Ds. Kol duona iškeps, pãgrandelis pečango[je] ant anglimis būs gatavas Skd. Motinai kepaliuką pagrandelį primes Sz. Sugrandyk pagrandė̃lį Grž. Prisivėlė visa duonkepė – bus didelis pagrandė̃lis Všk. 2. Aš buvau savo tėvų pagrandėlis, dešimtasis iš eilės ir paskutinysis jų vaikas Vaižg. Ažtat anas ir mažas, kad pagrándėlis Ds. Kad ir pagrándėlis, ale apsižindęs (didelis išaugęs) Ds. Tai čia jūsų pagrandė̃lis? Skp. Kiti vaikai jau dideli, šis visu mažasis – pãgrandelis Skd. Tas sūnus yra mano pãgrandelis Trk. Žiūrėk, mūsų pagrandė̃lis koks didelis išaugo! Upt.